- iškili
- iškilùs, iškili̇̀ bdv. Iškili̇̀ kaktà.
.
iškili
Look at other dictionaries:
iškilimas — iškili̇̀mas dkt. Asmenýbių, žvaigždžių̃ iškili̇̀mas … Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas
įskilimas — įskili̇̀mas dkt. Konstatúotas kiáušo, káulo įskili̇̀mas … Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas
iškilingas — iškilìngas, a adj. (1) iškilmingas 1. iškilingai adv.: Visi dyvijas, ka teip iškilìngai palaidota KlvrŽ … Dictionary of the Lithuanian Language
iškilinis — iškilìnis, ė adj. (2) BŽ488 reljefiškas … Dictionary of the Lithuanian Language
iškilus — iškilùs, iškili̇̀ bdv. Iškili̇̀ kaktà … Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas
grudas — grùdas sm. (4) iškili sausesnė vieta pelkėje, grantas, grandas: Visa ta pieva klampi, tik ant grùdo neklampu Nč. Šiemet ant grudų̃ nėra žolės Dbč … Dictionary of the Lithuanian Language
iškilimas — 2 iškilìmas sm. (2) 1. → iškilti 2: Sau pačiam turi dėkoti už iškilimą iš vargo Vd. 2. → iškilti 3: Vaiko savarankiškėjimo momentas pasireiškia su vaiko „aš“ iškilimu sp. Ir čia ugnies iškilimo priežastis dar nėra galutinai išaiškinta prš. 3.… … Dictionary of the Lithuanian Language
iškilus — 1 iškilùs, ì adj. (3b) Š, BŽ60; SD419, N, [K] aukštas, iškilęs, išgaubtas: Pasitaikė iškili, lygi vieta rš. [Apynių kandys turi] ant kitomis drūžėmis juodus iškilius puškelius S.Dauk. Kur iškilèsnė vieta, ten greičiau pavasariais nudžiūsta Brt … Dictionary of the Lithuanian Language
kelti — kelti, kẽlia, kėlė I. tr. imti, stumti ką aukštyn; dėti ką į aukštesnę vietą. 1. ką sunkų imti aukštyn: Akmenį kėliau ir tuoįtimpos nieko nepadariau J. Kelk pūrą. Ar pakelsi nuo žemės? Pn.Vakar sunkiai kėliau, dabar dieglys šone Skp. Tokiu būdu… … Dictionary of the Lithuanian Language
keturvagis — keturvãgis, ė adj. (2) 1. kuris verčia keturias vagas: Keturvagiu plūgu geriausiai tinka įversti žirniai rš. Keturvage žagre vėjo greitumu ardamas apvažiavęs BsV382. 2. su keturiomis vagomis: Strajai iškili, keturvagiai P … Dictionary of the Lithuanian Language
